Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Žiūrėkite

Atsisiųsti

Ar Europa turi politinės valios pasirūpinti savo pačios saugumu?

2024-02-23, Penktadienis 11:05

Lukas Oželis

Praėjus dvejiems metams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, Europos gynybos pramonė vis dar neužsikūrė. Pažadas Ukrainai perduoti milijoną artilerijos šaudmenų iki šių metų kovo liks neįgyvendintas. Apie gynybinių pajėgumų didinimą ir gynybos pramonės vystymą kalba nemaža dalis Europos Sąjungos lyderių, tačiau Europai kol kas sunkiai sekasi imtis konkrečių veiksmų. Didinti savo gynybinius pajėgumus ES skatina ir potenciali Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose Vis dėlto tikimasi, kad nauja Europos gynybos pramonės strategija, kuri bus paskelbta artimiausiu metu, duos reikiamą postūmį. Be to, už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas siūlo įsteigti 100 mlrd. eurų ES gynybos fondą. Bet ar pavyks ES lyderiams susitarti dėl didesnių išlaidų gynybai?

Apie tai Žinių radijo laidoje „Europos gidas“ diskutavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė ir Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Robert Juodka.

R. Juodka Europos negebėjimą įvykdyti savo pažadų Ukrainai aiškina ilgalaike politika, kuri smarkiai nustekeno Europos gynybos pramonės pajėgumus. „Iš esmės 30 metų visa gynybos pramonė buvo aktyviai naikinama Europoje. Ne tai, kad ji buvo palikta likimo valiai, o buvo aktyviai naikinama visomis politinėmis priemonėmis, neteikiant jokio finansavimo ar net draudžiant finansavimą teisės aktais. Pavyzdžiui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas iki šiol savo reguliacijos vidaus tvarkos taisyklėse draudžia finansuoti gynybos pramonę. Ne remia ar sudaro sąlygas, bet draudžia. Tai apie ką mes kalbam? 30 metų politikos pasekmių per dieną nepanaikinsi“, – Europos pacifistinę politiką akcentavo Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys.

Pasak pašnekovo, pagrindinė problema, neleidžianti gynybos pramonei įsivažiuoti, yra per didelis reguliavimas. „Aš sakyčiau, bent jau rytiniame bloke ir vakariniame bloke žodžiais politinė valia yra, o darbais, deja, ne visada. Didžiausia problema tiek pas mus, tiek ir Vakaruose yra teisinis reguliavimas, jo inercija ir vidurinė biurokratinė grandis. Tai yra labai inercinės sistemos – jos nesikeičia per dieną ir jos iš esmės stabdo bet kokius politinius norus ką nors realiai pakeisti“, – aiškino R. Juodka

R. Juodkos nuomone, biurokratinė klampynė leidžia paaiškinti ir tai, kodėl Ukraina gaus tik pusę iš pažadėtų milijono artilerijos šaudmenų. Jis paaiškino, kad užsakymas nebuvo atliktas, nes tam reikia pereiti begalę procedūrų. Tuo metu Rusija, kaip atkreipė dėmesį pašnekovas, visiškai mobilizavo savo visuomenę karinei pramonei ir žada pagaminti apie 3 mln. dronų per metus. Ukraina jų pagamina triskart mažiau.

Neseniai vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvavusi D. Šakalienė teigė, kad Europos lyderiai situacijos rimtumą puikiai supranta ir yra pasiryžę reikšmingai didinti savo gynybinius pajėgumus bei padėti Ukrainai. Vis dėlto Europai trūksta supratimo, kad sprendimus reikia priimti čia ir dabar, nes delsimas labai smarkiai kainuoja. D. Šakalienė nevisiškai sutinka su R. Juodkos teiginiu, kad reguliavimas yra pagrindinis stabdis, ir neskubėjimą veikiau aiškina proaktyvios politinės valios stoka. Kitaip tariant, nepakanka vien tik pritarti pagalbai Ukrainai ar didesnėms išlaidoms gynybai, bet būtina aktyviai ieškoti sprendimų ir veiksmų, kaip pasiekti šiuos tikslus. Kaip gerą pavyzdį D. Šakalienė paminėjo Čekiją, kuri sugebėjo rasti 800 tūkst. artilerijos sviedinių.

Nauji Europos planai gynybos pramonei – nepakankamai ambicingi?

Seimo narės vertinimu, 100 mlrd. eurų suma, kurią pasiūlė T. Bretonas, toli gražu nėra pakankama, norint, viena vertus, atgaivinti gynybos pramonę ir, kita vertus, suteikti paramą Ukrainai. „Europos lygiu tai tikrai nėra ambicingas skaičius. Mums reikia įsivaizduoti, kokia tai yra suma. Pavyzdžiui, Ukrainai iš viso jau buvo suteikta šiek tiek mažiau nei 100 mlrd. eurų parama, ir tai yra toli gražu nepakankama. Mes turime suprasti karo mastą. Rusija turi ambicingesnių planų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai – didelė suma, bet ji tikrai nėra pakankama. Man dar teikia vilčių tai, kad Ursula von der Leyen įsipareigoja turėti gynybos komisaro poziciją komisijoje, jei ji taps Europos Komisijos pirmininke antrą kadenciją“, – kalbėjo D. Šakalienė

Politikė akcentavo, kad Europai būtina didinti skiriamas lėšas gynybai dar ir dėl to, kad JAV vis labiau teikia prioritetą Azijos regionui. „JAV nekeičia savo pozicijos ir ją tiktai aštrina. Europos kontribucija į NATO pajėgumus turi būti visiškai kitokia, negu yra dabar. Jeigu vertintume ekonomikų pajėgumą ir BVP lygį, tai Europos Sąjunga negali turėti tokio lygio paramos. Pavyzdžiui, šiandien sudėję visą Ukrainai suteiktą paramą gausime 0,2 procento BVP. Tai neatrodo labai rimtas grėsmės suvokimas. Visi sprendžia savo problemas, rinkėjai yra susirūpinę ir kitais klausimais, bet mes turime suvokti savo atsakomybę. Jeigu mūsų piliečiai nebus saugūs, visa kita nebus aktualu“, – teigė Seimo narė.

R. Juodka antrino D. Šakalienei. „Akivaizdu, kad 100 milijardų europiniu mastu yra beveik kapeikos, ypač gynybos pramonei. Yra skaičiavimų, kad tam, kad Ukraina galėtų sėkmingai išsilaikyti šitame kare, kiekviena NATO valstybė turėtų skirti bent 0,25 procento savo BVP tiesioginei paramai Ukrainai. Taip mes nušautume du zuikius – susilpnintume savo pagrindinį priešą ir sustiprintume savo gynybinį pajėgumą ir savo saugumą. Tai minimumas būtų 0,25 procento BVP visų NATO šalių ir Europos Sąjungos šalių konkrečiai. Bet tai yra žemutinė riba, kaip ir NATO 2 procentų finansavimas gynybai yra žemutinė riba. Ir nuo to reikėtų atsispirti“, – teigė jis.

Norėdamas parodyti, kiek dar daug Europai reikia padaryti, norint pasiruošti galimai konfrontacijai su Rusija, R. Juodka pateikė iškalbingą statistiką. Pasak jo, bendras nuostolių skaičius Ukrainos kare yra lygus visų Europos kariuomenių skaičiui.

Kiek pozityviau pašnekovai vertina Europos gynybos pramonės strategiją, kuri, tiesa, dar nėra viešai pristatyta. Vis dėlto žiniasklaidoje minimas Europos Komisijos noras koordinuoti pirkimus visoje Europoje, kaip kad buvo daryta su vakcinomis per pandemiją. R. Juodka tokią iniciatyvą vertina teigiamai, tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad Europoje kiekviena šalis turi skirtingą ginkluotę, todėl bendrų pirkimų organizavimas gali būti problemiškas. „Benas Hodges (buvęs JAV kariuomenės vadas Europoje. – red.) vienareikšmiškai pasakė, kad Europoje pirkimų ir kariuomenės aprūpinimo efektyvumas turi būti didinamas. Amerikoje yra viena vienos rūšies haubica, vienos rūšies tankas, vienos rūšies asmeninis ginklas. Europoje – kiek šalių – tiek rūšių. Suderinamumas yra labai abejotinas. Netgi sąveika abejotina. Kiekviena šalis turi savo pirkimo procedūras, savo tvarką, savo kvalifikacinius reikalavimus. Efektyvumui didinti ribų yra daug. Gynybos sritį mes turime dideliu mastu dereguliuoti“, – ginkluotės įvairovę Europoje pabrėžė R. Juodka.

Abiejų pašnekovų nuomone, bendri ES pirkimai gynybos srityje būtų puiki galimybė Lietuvos gynybos pramonei, kuri, kaip teigia R. Juodka, turi daug konkurencingų produktų.

BNS nuotr.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Prenumeruoti

Sekti laidą