Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kaip nesutarimai dėl grūdų paveiks karinę paramą Ukrainai?

2023-09-22, Penktadienis 11:05
Lukas Oželis

Vos tik Europos Sąjunga paskelbė, kad draudimas importuoti ukrainietiškus grūdus nebegalios, trys bendrijos narės – Lenkija, Vengrija ir Slovakija – iš karto pareiškė, kad jos šio sprendimo nepaisys ir toliau neleis įvežti ukrainietiškų grūdų, nes pastarieji sukėlė sumaištį jų rinkose. Trijų šalių teigimu, taip jos nori apsaugoti savo ūkininkus bei vartotojus. Reaguodamas į tai, Kijevas Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) pateikė skundą prieš Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją. Savo kalboje Jungtinėse Tautose Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog „kai kurie mūsų draugai Europoje vaidina politiniame teatre solidarumą, kurdami trilerį su grūdais.“ Lenkija į šiuos žodžius sureagavo išsikviesdama Ukrainos ambasadorių, o ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė stabdantis ginklų tiekimą Kyjivui.

Kodėl nepavyko rasti kompromiso dėl Ukrainos grūdų? Kaip nesutarimai paveiks karinę paramą Ukrainai? Apie tai diskutavome su europarlamentaru Broniumi Rope bei Rytų Europos kolegijos vadovu Laurynu Vaičiūnu.

Paklaustas kodėl nepavyko išvengti konflikto tarp Ukrainos ir Lenkijos, L. Vaičiūnas akcentavo, jog tai – ilgalaikė problema, besitęsianti nuo pavasario. Jo teigimu, Lenkija per vasarą turėjo laiko ir galėjo geriau pasiruošti ukrainietiškų grūdų importui. Tačiau šios šalies infrastruktūra šiuo metu yra labai apkrauta, nes visa karinė parama Ukrainai keliauja per pietryčių Lenkiją, kuri ir yra nesutarimų dėl grūdų epicentre. Šioje Lenkijos dalyje įsikūrę smulkieji ūkininkai nėra integravęsi į pasaulinę rinką, todėl jie labiausiai kenčia nuo ukrainietiškų produktų importo.

Anot L. Vaičiūno, dabartinė situacija yra preliudas būsimoms problemoms, kai Ukraina kartu su savo milžinišku žemės ūkiu bus integruota į ES bendrąją rinką. „Tai tikrai turės didelės įtakos, nes ukrainietiškas žemės ūkis yra šiek tiek konkurencingesnis. Taip yra dėl didelių žemės arealų, įvykdytos žemės ūkio reformos ir pigesnės darbo jėgos. Ukrainoje įsikūrusios didelės ir modernios korporacijos, kurios sudaro didžiulę pasaulinės rinkos dalį, todėl smulkiems Lenkijos ūkininkams konkuruoti praktiškai neįmanoma“, – sakė Rytų Europos kolegijos vadovas. 

Paklaustas, kaip nesutarimai dėl grūdų vertinami Briuselyje, europarlamentaras Bronius Ropė teigė, jog pavasarį dar buvo vilties, kad Rusija pratęs Juodosios jūros susitarimą dėl grūdų eksporto, tačiau tai neįvyko. B. Ropė akcentavo, jog sunkumai eksportuojant ukrainietiškus grūdus gali paskatinti didžiulę migracijos bangą iš Afrikos į Europą.

Europarlamentaras įvardijo Europos Komisijos siūlomą sprendimą, kuriuo siekiama, kad ukrainietiški grūdai neužsiliktų ES šalyse. „Komisija dabar siūlo tokį variantą: tiems, kas grūdus eksportuoja iš Ukrainos per Baltijos, Lenkijos, Vokietijos uostus, reikia teikti paramą nuo 20 iki 40 eurų už toną ir taip pabandyti sukontroliuoti, kad ukrainietiški grūdai neatsidurtų nei Lenkijoje, nei kitose ES šalyse. Šis klausimas dar tik pradėtas spręsti. Didžioji problema, kad Ukrainoje grūdai yra labai pigūs. Ten galima nusipirkti grūdų už maždaug perpus mažesnę kainą ir juos tada įvežti į europinę rinką. Ir tiems Europos grūdų augintojams, kurie savo produkciją pardavinėja vidaus rinkoje, tai yra didžiulė problema. Žmonės praranda labai daug pajamų ir valstybės turi kažką daryti. Dabar tikimasi, kad Ukrainos subjektams, kurie atveš, pavyzdžiui, į Klaipėdą grūdus ir išplukdys į Afriką, bus suteikta pagalba. Tam reikia europinės paramos, nes atvežti grūdus iš Ukrainos į Klaipėdą pakankamai nemažai kainuoja,“  – kalbėjo B. Ropė.

Nors europarlamentaras tikisi, jog Europos Komisijos pasiūlytas modelis išspręs problemas, B. Ropė sako įžvelgiantis Europos Komisijos „apsileidimą", nes nieko nebuvo daroma iki pat vasaros pabaigos, tikintis, jog Rusija atnaujins susitarimą dėl saugaus humanitarinio koridoriaus Juodojoje jūroje.

„Būtų geras sprendimas, jei būtų primokama už eksportą per kitas ES valstybes, nes Gdansko ar kiti Lenkijos uostai jau ir taip yra labai apkrauti. Jie apkrauti 20 proc. ar net daugiau nei įprastai. Prieš prasidedant Rusijos invazijai į Ukrainą, niekas nesitikėjo, kad tam reikės pasiruošti. Žmonės dabar kenčia dėl to, kad tiesiog neatvažiuoja paprastas traukinys, nes daug traukinių buvo permesta į rytų Lenkiją. Ten, kur jų šiuo metu labiausiai reikia. Jeigu lenkai būtų iš anksto žinoję, kad Rusija sukels karą, tai pietryčių Lenkijoje būtų pristatę daug daugiau grūdų sandėlių, kuriuose būtų galima laikyti ir Ukrainos. Po to po kurio laiko juos perparduoti arba vežti į kitas šalis, ieškoti logistinių sprendimų. Tas sprendimas, kurį dabar siūlo ES, yra geras. Pačioje Lenkijoje labai daug kalbama apie tai, kad reikėtų taikyti užstato sistemą – leisti visus grūdus įvežti į tą pačią Lenkiją, bet importuotojai arba pervežėjai turėtų mokėti užstatą, kuris būtų grąžinamas tiktai tuos grūdus eksportavus į likusį pasaulį“, – Lenkijoje siūlomus sprendimus įvardijo L. Vaičiūnas

Rytų Europos kolegijos vadovas taip pat paaiškino, jog Lenkijos valdančioji partija, viešai konfliktuodama su Ukraina, nenori nuvilti mažos, bet partijai ištikimos rinkėjų grupės pietryčių Lenkijoje, nes laukia labai rimta kova rinkimuose.

„Kodėl ganėtinai svarbi net ir nedidelė Lenkijos rinkėjų grupė? Vakarų Lenkijoje, kur yra daug stambesnių, labiau modernizuotų ūkių, šios ukrainietiškų grūdų problemos ir diskusijų net nelabai yra. Gaila, bet pietryčių Lenkija yra labai svarbi valdančiai partijai. Tai yra jų lopšys, kur partija kurta. Ten ji renka po 60, 70 proc. balsų ir tikrai nenori nuvilti savo rinkėjų. Galbūt tų rinkėjų nėra daug, jeigu pažiūrėtume į visą politinę sceną, bet valdančiai partijai jie tikrai daug ką lemia. Ypač tokioje įtemptoje politinėje situacijoje, kai, apklausų duomenimis, opoziciją ir valdančiuosius skiria vos keli procentai balsų. Žaidimas emocijomis labai efektyviai veikia poliarizuotose visuomenėse. Lenkija nėra kažkokia išimtis. Jeigu yra akivaizdus pasidalinimas į dvi dalis, tai tie keli procentai rinkėjų gali daug ką nulemti.  Valdantieji tiesiog priėmė sprendimą, kad jiems apsimoka kietai kovoti su ukrainiečiais, tikintis, kad gal pavyks nugriebti kokį vieną ar du procentus antiukrainietiškų balsų. Visa tai yra gerai apskaičiuota ir būtų keista, jei sakytume, kad yra kažkaip kitaip“, – komentavo L. Vaičiūnas. 

Paklaustas apie Ukrainos integracijos į ES procesą bei kokios problemos tuomet gali kilti bendrijos žemės ūkio sektoriuje, B. Ropė teigė, jog daugelis šalių yra suinteresuotos pigiais ukrainietiškais grūdais. Tiesa, neatsakytas lieka klausimas, kokią tiesioginių išmokų dalį Ukraina gaus. Europarlamentaro teigimu, Lietuva iš pradžių gaudavo penktadalį, o šiuo metu – tris ketvirtadalius išmokų vidurkio. Nepaisant visų klausimų ir problemų, europarlamentaro teigimu, reikia kuo greitesnės Ukrainos integracijos į ES. Reikia padėti Ukrainai atstatyti savo ekonomiką bei žemės ūkį, kas leis pardavinėti maisto produktus pasaulinėse rinkose. Paklausa, B. Ropės vertinimu, tik didės dėl didėjančio žmonių skaičiaus, tačiau daliai žmonių, kurie neturi pinigų ir badauja, reikės pasaulio pagalbos, idant jie tuos grūdus gautų.

Kalbėdamas apie Ukrainos integraciją, L. Vaičiūnas pabrėžė ilgametį Lenkijos palaikymą ES plėtrai: „Lenkija visada buvo Ukrainos ir apskritai ES plėtros šalininkė. Buvo aiški lenkų pozicija, kad ES turi būti didesnė. Lenkija visada buvo integracijos ir ES plėtros lyderis. Varšuva sakė, kad Moldova, Ukraina ir Sakartvelas turi būti kuo greičiau priimti į bendriją, kol neprisidirbo iki ausų. Jeigu pažiūrėtume, tai Vakarų Europa tik dabar po truputį pradeda kalbėti, kaip galėtume integruoti Ukrainą. Atrodo, kad tą lyderystę plėtros klausimais jau perima tos Vakarų valstybės, kurios pastaruosius 20 metų kategoriškai net nenorėdavo pradėti tokios diskusijos, tad Lenkija atsidūrė tikrai įdomioje situacijoje. Manau, kad reikia labai aiškios ir geros diskusijos pačioje Lenkijoje, kad ta meilė ukrainiečiams ateityje neperaugtų į kažkokį pyktį. Reikia apie tai kalbėti, kad vėliau nesprogtų, kaip pūslė.“

Kaip reikėtų interpretuoti Lenkijos ministro pirmininko pasisakymą dėl ginklų tiekimo stabdymo Ukrainai?

„Šiuo pareiškimu norėta pasakyti, kad tai, kas buvo pažadėta, ir tai, kas yra užsakyta, kas yra gaminama Lenkijos fabrikuose, yra tiekiama ir bus pristatoma. Bet nebus tiekiama naujos ginkluotės, nes Lenkija ir taip pirmaisiais karo mėnesiais Ukrainai atidavė trečdalį savo ginklų. Bet, žinoma, premjeras M. Morawieckis tą leptelėjo, ką leptelėjo. Jis tai padarė galvodamas apie vidaus rinkėjus ir apie tuos kelis jų procentus, kurie galbūt įsiklausys, ką jis sako. Kažkokių pinigų jis nepralošė, bet pasauliui išsiuntė tikrai labai blogą signalą. Ir tai, kad dabar savaitėmis reikės aiškintis, ką jis norėjo pasakyti, tikrai yra blogas dalykas, kuris, manau, gadina Lenkijos reputaciją ir labai kenkia Ukrainos pastangoms laimėti karą prieš Rusija,“ – plačiai nuskambėjusį Lenkijos premjero pasisakymą įvertino Rytų Europos kolegijos vadovas L. Vaičiūnas.

EPA-ELTA nuotr.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: https://www.patreon.com/ziniuradijas

Naujausi epizodai