Buvęs Italijos premjeras Mario Draghis Europos Parlamento nariams pristatė Europos konkurencingumo stiprinimo viziją pasitelkiant glaudesnį bendradarbiavimą ir didesnes investicijas pagrindinėse ekonomikos srityse. M. Draghis pažymėjo, kad ES turi koncentruotis į tris tikslus: mažinti atotrūkį nuo JAV ir Kinijos inovacijų srityje; užtikrinti, kad dekarbonizacija nesumažintų ES konkurencingumo ir sustiprinti Europos saugumą bei sumažinti jos energetinę priklausomybė nuo trečiųjų valstybių.
Tiesa, pasak M. Draghio, ambicingiems tikslams įgyvendinti Europai reikia kasmet investuoti 800 mlrd. eurų. Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ „Swedbank" vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pripažino, kad suvirškinti tokį didžiulį kiekį pinigų Europos ekonomikai nebūtų paprasta. Pasak ekonomisto, tai galėtų sukelti makroekonominę įtampą ir paskatinti infliaciją, todėl galimai reikėtų sumažinti vartojimą. Kita vertus, V. Šimkus akcentuoja, kad jei investicijos būtų produktyvios ir išplėstų ekonomikos galimybes gaminti, tai infliacinis efektas būtų ribotas ir ekonomika palaipsniui prisitaikytų. Be to, ekonomistas pabrėžė, kad Europa pastaruosius dešimtmečius investuoja gerokai mažiau nei kitos išsivysčiusios šalys.
Tiesa, prieš svarstant, kaip investicijas integruoti į ekonomiką, reikia žinoti, iš kur tokį kiek pinigų galima būtų paimti. Pasak M. Draghio, dalis lėšų galėtų ateiti iš privačių šaltinių. V. Šimkus irgi mano, jog reikės mobilizuoti privačias lėšas, pavyzdžiui, esančias pensijų fonduose. Vis dėlto, ekonomistas akcentavo, kad norint įgyvendinti ambicingus M. Draghio planus, būtina sutvarkyti ES finansų sistemą, nes ji yra labai fragmentuota, todėl yra sunku finansuoti didelius tarptautinius projektus. Taigi, pasak ekonomisto, būtina užbaigti kapitalo rinkų sąjungą ir bankų sąjungą, nes tai padėtų unifikuoti finansinę sistemą.
V. Šimkaus teigimu, tai priartintų Europos finansinę sistemą prie JAV modelio, kur verslas mažiau remiasi bankų finansavimu ir daugiau kapitalo rinkų finansavimu, o finansų sistema yra lankstesnė ir prisiima daugiau rizikos. „Swedbank" vyresniojo ekonomisto manymu, pasukus šia kryptimi aktyvesnio investavimo sulauktų tiek startuoliai, tiek visa ekonomika, tačiau tam reikėtų ir viešųjų pinigų ar bendro skolinimosi, kad būtų galima sukurti aplinką, kurioje investicijos būtų patrauklios ir neštų grąžą.
Visgi, V. Šimkus akcentuoja, kad ne tik finansų sistemos fragmentacija mažina investavimą Europoje. Ekonomistas atkreipė dėmesį į prastas Europos demografines tendencijas, o štai JAV situacija visai kitokia. Čia populiacija auga, o tai reikalauja daugiau kapitalo, infrastruktūros, taigi – ir investicijų. V. Šimkus primena, jog investicijos galų gale atsiremia į pelno logiką. ES ekonomika auga nedaug, populiacija traukiasi, todėl paklausa yra nedidelė ir paskatų investuoti yra nedaug. Būtent dėl šios priežasties reikia panaudoti viešuosius pinigus tam, kad privatus sektorius pamatytų pelno perspektyvą ir užsikurtų teigiamas procesas, kuris vėliau judėtų pats savaime.
O jeigu ES pavyktų mobilizuoti tas milžiniškas lėšas, apie kurias kalba M. Draghis? V. Šimkus mano, kad sričių, kuriuose galima būtų investuoti pinigus, tikrai atsirastų, kadangi pastaruosius 15 metų investuojama buvo tikrai mažai. „Viešajai infrastruktūrai Europoje reikėtų atsinaujinimo daugelyje vietų. Energetika – irgi opi vieta, kuriai reikia labai daug investicijų ją žalinant bei didinant atsparumą. Vieningos rinkos nėra ir energetikos sistemoje, nėra pakankamai jungčių, kad Europos energetikos sistema būtų vienoda. Tai yra labai daug bazinių dalykų, kuriuos tikrai būtų galima padaryti, kurie yra labai intensyvūs kapitalui. Tai bent jau pradžioje proceso tikrai yra pakankamai vietų, kur Europos infrastruktūra galėtų būti geresnė ir vietų, kur investuoti tikrai yra", – kalbėjo „Swedbank" vyresnysis ekonomistas V. Šimkus.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Komentarai
Bendravimo taisyklės