Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kokie vaikai mokykloje gerai jaučiasi ir gerai mokosi?

11.05 Antradienis 07:07
Gintaras Sarafinas

Ta pati mokykla, tie patys mokytojai, tokios pačios užduotys, bet vieni mokiniai joje jaučiasi gerai, o kiti blogai. Kas tai lemia? Pasirodo, pačių mokinių mentalitetas, nuostatos ir savybės. Nemažos įtakos tam turi ir šeima.

Atliekant Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimo tyrimą, šeštokams buvo įteikti dar ir papildomi klausimynai, kuriuose buvo daugiau nei po 40 klausimų. Iš atsakymų pasimatė skirtingi mokinių tipažai ir susidėliojo gana išsamus vaizdas.

„Iš tikro labai svarbu žinoti, kaip nuo vaikų asmeninių savybių priklauso jų akademiniai pasiekimai ir savijauta mokykloje. Ir toji informacija gali padėti tiek mokykloms, tiek šeimoms“, - komentuoja Nacionalinės švietimo agentūros Tyrimų skyriaus vedėjas Pranas Gudynas.

Taigi paaiškėjo, kad jeigu mokinys nesistengia, bijo darbo, jeigu mokytis jam neįdomu ir mokosi jis tik verčiamas, tai tokios jo nuostatos ir savybės pasiekimus veikiai stipriai neigiamai. O jeigu mokinys labai pasitiki savo jėgomis, mano esantis savarankiškas, atsakingas ir išradingas, tai jo pasiekimus veikia ypač pozityviai. Sakysite, tai ir arkliui aišku. Tačiau yra ir ne tokie vienpusiai tipažai, tarkime, mokinys tvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja pamokose ir ypač domisi tuo, kas svarbu gyvenime, bet, pasirodo, tai neigiamai veikia jo pasiekimus. „Na, Lietuvos mokyklose daugėja mokinių, kuriems mokyklose svarbu patirti džiaugsmą, gerai jaustis, bet jie nenori persistengti, nenori daug mokytis ir dirbti, todėl mokymasis tik imituojamas. Taigi natūralu, kad tai neigiamai atsiliepia pasiekimams“, - paaiškina P. Gudynas. Neigiamai pasiekimus veikia ir jeigu mokinys tiki išskirtine įgimtų gabumų svarba bei jeigu nori pasirodyti itin protingas ir bijo suklysti. Toks mąstymas labai trukdo mokytis ir siekti didesnių tikslų. Iš tiesų toks požiūris labai neperspektyvus. Žymiai geresniais pasiekimais pasižymi tie moksleiviai, kurie tiki, kad pastangos ir atkaklumas padeda pasiekti gerų rezultatų. Beje, jie išsiskiria ne tik aukštais akademiniais pasiekimais, bet ir išskirtinai gera savijauta. Kalbant apie savijautą, svarbu žinoti, kad ypač neigiamai ją veikia mokinių nepasitikėjimas savo jėgomis ir nuolatinis nerimas, kad tėvai ir mokytojai juos blogai įvertins.

Viską apibendrinus, aiškėja, kad geriausiai mokykloje jaučiasi ir gerais akademiniais pasiekimais pasižymi mokiniai, besididžiuojantys savo darbštumu ir tikintys atkaklaus apgalvoto darbo nauda, taip pat tie, kurie nebijo darbo ir nesistengia bet kuria kaina atrodyti protingi, o prastais pasiekimais (gerokai žemiau vidurkio) ir prasta savijauta išsiskiria tie, kurie nesistengia ir nemėgsta mokytis, kurie bijo darbo ir netiki jo nauda, na ir tie mokiniai, kurie bijo blogo įvertinimo. Ir tokių blogo įvertinimo bijančių šeštokų gana daug – daugiau nei 27 proc., o nerimauja, kaip jų mokymosi gebėjimus įvertins tėvai ir mokytojai, - netgi du trečdaliai mokinių.

Ir šis faktorius priklauso ne tik nuo vaikų, bet ir nuo tėvų bei mokytojų. Tėvai ir mokytojai galėtų tiesiog skatinti ir padėti vaikams formuotis bei ugdytis tam tikras savybes, parodyti, kaip elgiantis jų savijauta ir pasiekimai galėtų pagerėti. „Vien įveikus blogo įvertinimo baimę, gerokai išaugtų mokyklose geriau besijaučiančių mokinių skaičius“, - mano P. Gudynas.

Kita vertus, čia natūraliai kyla klausimas, o ar tos mokinių savybės gali keistis?

Pasak psichologės, vaikų ir paauglių psichoterapeutės Aušros Kurienės, žinoma, kad gali, tačiau Lietuvoje aplinka tam nėra palanki, nes nemažai mokytojų netgi nori, kad mokiniai jų bijotų, be to, mūsų visuomenėje kritikos lygis yra maksimalus ir vienas kito kritikavimo bei blogybių ieškojimo paplitimas yra toks masiškas, kad būtų labai keista jeigu vaikai nebijotų kritikos ir neigiamų įvertinimų ir netgi tą kritikavimą ar priekaištus traktuotų kaip galimybę augti.

Tačiau iš tikro būtent ta linkme mes turėtume judėti. Ir viskas yra įmanoma. Tą iliustruoja daugybė pavyzdžių. Štai pas mus gana didelei daliai vaikų ėjimas į mokyklą yra tiesiog bausmė, o pavyzdžiui Norvegijoje santykiai tarp mokinių tarpusavyje ir mokinių bei mokytojų yra tokie, kad ten absoliučiai dauguma vaikų didžiausia bausmė yra, kai jų neleidžia eiti į mokyklą. Ir Norvegijoje gana didelei daliai mokyklų pavyksta pasiekti, kad tiek atmosfera, tiek mokinių santykiai būtų geri, bet ir kad mokinių pasiekimai būtų aukšti, o štai Lietuvoje daugumai mokyklų tos abiejų dedamųjų dermės pasiekti niekaip nepavyksta.

Ir dar. Itin naudingą knygą „Tu gali. Atskleiskite savo galimybes“ parašiusi garsi psichologė Carol Dweck akcentuoja, kad sėkminga arba nelabai žmogaus ateitis priklauso nuo to, kokio tipo mąstymas jam išsivystė dar vaikystėje – augimo ar fiksuotos mąstysenos. Fiksuota mąstysena reiškia, kad mūsų asmenybė, intelektas ir kūrybiniai gebėjimai yra statiški, įgimti. Tokia mąstysena verčia mindžikuoti vietoje, graužtis dėl nesėkmių, bijoti naujovių, kerštauti arba tuščiai eikvoti energiją.

Žymiai daugiau pasiekia ir geriau jaučiasi augimo mąstysenos atstovai. Nes tokia mąstysena nukreipia į nuolatinį tobulėjimą visose žmogaus gyvenimo srityse – šeimoje, švietime, darbe, versle, sporte. Augimo mąstyseną turintys žmonės mano, kad sėkmė reiškia stengtis iš visų jėgų, mokytis ir tobulėti. Jie taip pat mano, kad kliūtys motyvuoja, suteikia žinių.

Svarbu tai, kad šeima ir aplinka turi gana didelės įtakos, ar vaikas išaugs į fiksuotos, ar į augimo mąstysenos asmenybę. Jeigu tėvai vaikui nuo mažumės kala, kad daug pasiekti gali tik gabūs, išskirtiniai žmonės, tai vaikas tuo ir įtikės, o jeigu aiškins, kad viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus pastangų ir atsidavimo, jeigu įrodinės, kad atkaklus darbas išvirsta į puikius rezultatus, tai ilgainiui vaikui tokia nuostata ir susiformuos.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Komentarai


Naujausi epizodai