Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Ar mados industrija gali būti žalesnė?

2023-04-02, Sekmadienis 07:07

Augustė Lyberytė

Ilgus amžius pasaulyje vyravo vadinamasis linijinės ekonomikos modelis – įsigijus prekę, vartotojas ją naudoja iki tol, kol belieka ją išmesti. Tokiu principu daugelį daiktų naudojame ir šiandien. Visgi, Europos Žaliasis kursas numato, kad norint neutralizuoti Bendrijos poveikį klimatui, Europa turi pereiti prie žiedinės ekonomikos, paremtos išteklių taupymu, perdirbimu, ilgaamže gamyba iš aplinkai draugiškų medžiagų.

Briuselio pateiktame plane itin daug dėmesio skiriama tiems sektoriams, kuriuose žiedinės ekonomikos potencialas yra didelis, tačiau dar neišpildytas – tarp tų sektorių įvardijama ir tekstilė bei mados industrija.

20 metų mados pasaulyje besisukantis dizaineris, Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojas Kęstutis Lekeckas sako, kad visuomet laikėsi žalesnės kūrybos krypties ir stengėsi mados industrijoje atrasti tvaresnių sprendimų.

„Mados, kurią atstovauju ir kuriu, esmė – tai lėtoji mada. Be abejo, yra daug aspektų ir dalykų, kurie susideda ir daro įtakos mūsų vartojimo įpročiams. Lėtoji mada yra būtent apie tai, kad mes drabužį galėtume dėvėti ne vieną sezoną“, – „Žinių radijo“ laidoje „Žalias sprendimas“ sakė K. Lekeckas.

„Sakyčiau, dar nesu radęs to galutinio rakto, kaip užkurti veiklą, kad ji būtų pilnai žiediška. Bet jau tam tikrus ratus sukame (...) ir taip stengiamės kuo mažiau paimti iš aplinkos resursų“, – pasakojo jis.

Dizainerio manymu, lėtoji mada yra atsakymas į tekstilės kuriamą masinę taršą. Todėl itin svarbu siekti kuo labiau prailginti drabužių gyvenimą – ypatingai kai mados industrija skatina nuolat atnaujinti stilių, pirkti prastos kokybės, neekologiškai pagamintus drabužius.

„Lėtoji mada siekia kiek įmanoma pratęsti drabužio dėvėjimo ciklą, kad jis pereitų iš sezono į sezoną, iš garderobo į garderobą, kad galėtų atsinaujinti. Mes taip pat teikiame taisymo paslaugas – ne tik savo kurtiems drabužiams, bet ir klientų drabužiams. Pritaikome pasikeitusiai figūrai, pasikeitusiam skoniui, pasikeitusiai estetikai ir atgaiviname drabužį“, – kasdienėmis praktikomis dalijosi KTU dėstytojas.

Pašnekovas akcentavo, kad didžiausias iššūkis tvariai kuriantiems dizaineriams – siūti ir kurti drabužius, išnaudojant tik jau turimus resursus.

„Žiedinėje ekonomikoje mūsų pagrindinis uždavinys, kad mes apskritai iš aplinkos neimtume tiesioginių resursų ir gebėtume visas medžiagas pasigaminti perdirbdami jau turimus, jau naudojamus resursus“, – pažymėjo K. Lekeckas.

„Kol dar tai neįvyko ir kol dar turime papildyti savo žaliavines atsargas, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokią medžiagą renkamės“, – pasakojo pašnekovas.

Visgi, specialistas pripažino, kad toks pokytis ekologiškumo link dar gali užtrukti – tam įtakos turi ir mokslininkų bei verslo elgesys, vartotojų įpročiai.

„Nežinau, kas turėtų pirmiausiai paveikti pasikeitimus tuose pasirinkimuose – vartotojas ar gamintojas – nes, vis tik, pasiūla ir paklausa vieni kitus papildo“, – aiškino jis ir pastebėjo, kad daug prasmės turi visuomenės edukacija tvarumo temomis.

„Kai vartotojas tą suvoks ir taip pasirinks taikliai ir tikslingai, tad be jokios abejonės ir gamintojas neturės kito pasirinkimo, kaip tik pasiūlyti tai, ko vartotojas nori“, – svarstė dizaineris.

Tačiau, anot kūrėjo, išeičių ir tvaresnių sprendimų galima rasti ir dabartinėje mados industrijoje. Taip, jo teigimu, gimė viena iš dizainerio drabužių linijų, siuvama iš medžiagų atraižų ir kitų nebereikalingų siuvimo atliekų.

„Kadangi gaminame aukščiausios kokybės sertifikuotos vilnos – tikrai labai smagios medžiagos – kostiumus, visą laiką lieka didesni ar mažesni gabalėliai [medžiagos]“, – teigė jis.

„Tas atraižas tiesiog nekyla rankos išmesti, jas pastoviai kaupėme, sandėliavome. Kol vieną dieną atėjo toks laikas padaryti sprendimus, ką su tomis šiukšlėmis padaryti. Buvo prieita sprendimo sukurti atskirą produktų kolekciją, o vėliau ši kolekcija peraugo ir į liniją. Tai dabar mes turime atskirą tokią tvarią liniją, kuriai kuriant gaminius sunaudojame visas savo gamybines atliekas. Negalime sakyti, kad jau priartėjome prie visiškos netaršos, dar nesunaudojame 100 proc. [atliekų]“, – patirtimis dalijosi K. Lekeckas.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.