Ar Žaliasis kursas kenkia Europos konkurencingumui?
Žaliasis kursas, prasidėjęs su didžiuliu pagreičiu, Europos Parlamento kadencijai einant į pabaigą, sulaukia vis daugiau kritikos. Dalis politikų ir verslo atstovų siūlo padaryti pauzę aplinkosaugos srityje. Pasak jų, geopolitinė situacija smarkiai pasikeitė, todėl šiuo metu turime prioretizuoti ekonomikos augimą ir Europos konkurencingumą. Tad, ar turėtume pristabdyti kovą su klimato kaita vardan ekonominės naudos? O galbūt žalioji transformacija kaip tik yra raktas į ekonominę sėkmę?
Apie Žaliojo kurso įtaką Europos konkurencingumui Žinių radijo laidoje „Europos gidas“ diskutavo Seimo narys Kasparas Adomaitis ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Eurokomisaras akcentavo, jog šiuo metu visame pasaulyje vyksta konkurencinė kova dėl žaliųjų technologijų. Didžiausia iššūkį ES konkurencingumui šioje srityje meta dvi šalys: JAV ir Kinija. Jos abi milžiniškomis subsidijomis skatina žaliąją transformaciją įvairiuose savo pramonės sektoriuose. Tai ne tik apsunkina Europos verslo galimybes konkuruoti, bet ir skatina įmones perkelti gamybą į JAV.
Pasak V. Sinkevičiaus, būtina kalbėti apie grėsmę Europos automobilių pramonei, kuri patiria spaudimą tiek iš JAV, tiek iš Kinijos gamintojų dėl jau minėtų subsidijų. Politikas akcentavo, kad tai turi didžiulę įtaką ne tik Vokietijos bet ir visos Europos ekonomikai. „Automobilių pramonė labai daug reiškia Europai. Šiandien tai nėra tiktai Vokietija, bet tai yra ir labai daug darbo vietų visoje Europoje, netgi toje pačioje Lietuvoje. Lygiai tas pats yra Slovakijoje, Vengrijoje, Čekijoje. Jeigu konkurencinėje kovoje automobilių pramonė praloštų, tai susvyruotų visos Europos ekonomika“, – įspėjo V. Sinkevičius.
Eurokomisaro teigimu, norint kad ES žaliosios technologijos būtų konkurencingos, būtina nustatyti labai aiškius standartus importuojamoms technologijoms ir prekėms, kas leistų apsaugoti Europos gamintojus. Kaip teigia V. Sinkevičius, ES verslas susiduria su labai aukštais reikalavimais, o tuo tarpu tokiose šalyse, kaip Kinija, verslas jų nepaiso, todėl ES pramonei sunku konkuruoti. Todėl, aiškino eurokomisaras, būtina nustatyti lygias žaidimo taisykles. V. Sinkevičiaus teigimu, ES jau tai daro, pavyzdžiui, su CO2 mokesčiu, kuris įsigalios tam tikriems produktams, nes užsienio verslai, kurie savo šalyse nemoka už CO2 emisijas, tokiu būdu įgauna pranašumą. Politikas įspėjo, kad jei subsidijuojamos importo prekės tiesiog bus numetamos į ES rinką, tai gali pražudyti Europos pramonę.
Kaip pavyzdį V. Sinkevičius pasitelkė saulės modulių pramonę. Pasak politiko, anksčiau šioje srityje ES turėjo iniciatyvą savo rankose ir kelerius metus sėkmingai ėjo į priekį, tačiau Europos politikai nusprendė, jog geriau vis dėlto tiesti vamzdžius į Rusiją ir nustojo finansuoti saulės modulių pramonę. Tai, kaip parodė laikas, buvo labai didelė klaida. Europos valstybėms nustojus investuoti į verslą saulės modulių gamyboje, šią estafetę sėkmingai perėmė Kinija ir dabar likę Europos gamintojai sunkiai gali konkuruoti. Be to, akcentavo V. Sinkevičius, Kinija turi didelį pranašumą kalbant apie žaliavas, kurios reikalingos žaliosioms technologijoms. Jos, tiesa, nėra tik Kinijoje, bet ir Afrikoje ar Lotynų Amerikoje, todėl Europai būtina diversifikuoti tiekimo grandines, kad verslai nebūtų priklausomi nuo žaliavų tiekimo iš Kinijos.
Dar vienas sprendimo būdas, kuris leis pagerinti aplinką verslui ES, yra biurokratijos mažinimas. V. Sinkevičius atkreipė dėmesį į tai, jog ES didžiulė biurokratija buvo ir iki Žaliojo kurso pradžios, todėl suversti visą kaltę dėl sukuriamos biurokratinės naštos vien tik su klimato kaita susijusiems reguliavimams nebūtų visiškai teisinga. Vis dėlto eurokomisaras pripažįsta, jog verslas susiduria su sudėtinga dokumentacija, tačiau, jo nuomone, reikia suprasti, kad ES bando sureguliuoti visiškai naujus dalykus. Kartu jis pridūrė, jog EK sieks ketvirtadaliu sumažinti biurokratijos mastą.
K. Adomaitis palaiko Žaliojo kurso kryptį, tačiau, jo manymu, Europos verslui reikalinga aiškesnė ir efektyvesnė reglamentacija. Seimo narys pabrėžė, jog nors ES prisiėmė ambicingą tikslą kovoti su klimato kaita, iškastinio kuro gavyba yra didžiausia kada nors buvusi istorijoje. Pasak Seimo nario, iškastinis kuras turi didžiulį kainos pranašumą, todėl valstybėms ir kartu ES nelieka jokio kito varianto, kaip tik įvesti reguliavimą. Vis dėlto tokio masto nauji reguliavimai neišvengiamai sukuria problemų.
„Žaliasis kursas yra labai sudėtingas mechanizmas, kuris apima begalę direktyvų, reglamentų. Kas pusmetį mes išgirstame apie naujus išleistus reglamentus, susitarimus EP ir pan. Reguliavimas, kuo toliau, tuo labiau sudėtingėja. Ir tai yra neišvengiama, nes padarai vieną reguliavimą ir jisai sukuria tam tikrą spragą. Tada bandai ją kamšyti kitu reguliavimu“, – aiškino K. Adomaitis.
Jam teko bendrauti su įmonėmis, kurios su Žaliuoju kursu susijusias ataskaitas. Pasak jo, įmonėse įsteigiami atskiri etatai, kur žmonės dirba vien su šią ataskaita. Seimo nario teigimu, ES dar nėra paruošusi pakankamai aiškių gairių, kaip pildyti dokumentus, todėl verslas kvestionuoja papildomos biurokratijos poreikį ir abejoja, kad tai prisideda prie kovos su klimato kaita.
Nepaisant išaugusios biurokratijos, K. Adomaitis teigia, jog yra ir gerų reguliavimo pavyzdžių, kuriais reikia remtis kuriant naujus reguliavimus. Vienas iš tokių pavyzdžių yra CO2 apmokestinimas: „taršos leidimų prekiavimo aukcionų sistema, kuri įkainoja taršą, yra laisvos rinkos mechanizmu pagrįstas įrankis, kuris gerai veikia pramonės įmonėse. Pirmiausia transformavosi tos pramonės įmonės, kurioms lengviausia buvo transformuotis. Per kainos signalus viskas buvo pasiekta. Dabar ta pati schema yra perkeliama į transporto sektorių, į smulkesnį verslą. Ir aš manau, kad ji pasiteisins.“
K. Adomaitis pritarė eurokomisarui, kad reikėtų išlyginti konkurencines sąlygas tarptautiniu mastu, kaip kad buvo sutarta dėl minimalaus 15 proc. pelno mokesčio. Seimo nario manymu, panašiu keliu būtina eiti kalbant apie žaliąją ekonomiką, nes tokie įrankiai dažniausiai pasiteisina. Tuo tarpu reguliavimas neretai sukelia tiek paprastų žmonių, tiek verslo nepasitenkinimą.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės