Kokios ateities perspektyvos šviečiasi Europos ekonomikai?
Europos ekonomika išgyvena ne pačius geriausius laikus. Tik 14 proc. Europos Sąjungos gyventojų mano, kad ekonominė padėtis jų šalyje gėrės ir beveik pusė galvoja, kad ji pablogės, rodo Eurobarometro apklausa. Covid-19 pandemija bei Rusijos karas Ukrainoje padarė didesnę ekonominę žalą Europai, nei JAV. Pastarosios ekonomika buvo atsparesnė šioms krizėms ir greičiau atsigavo. JAV BVP beveik 9 proc. viršijo iki pandemijos buvusį lygį, o euro zonoje šis augimas siekė tik 3,4 proc.
Be to, milžiniškos JAV subsidijos skatina Europos įmones perkelti gamybą už Atlanto, o pigios Kinijos prekės Europos rinkoje nukonkuruoja vietinius gamintojus. Tuo pat metu ES reikalingos investicijos ir papildomos lėšos gynybos pramonei atkurti bei įgyvendinti žaliąją transformaciją.
Žinių radijo laidoje „Europos gidas“ SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastarųjų metų prastesnius ES ekonomikos rezultatus visų pirma siejo su išaugusiomis energetikos kainomis. Ekonomistas atkreipė dėmesį į tai, jog po pandemijos euro zonoje augimas buvo pakankamai stiprus, tačiau karas Ukrainoje, kuris lėmė energetinę krizę Europoje, augimo tempus pristabdė. Tuo tarpu JAV dujų ir kitų žaliavų kainos yra kelis kartus mažesnės, o tai leidžia nukonkuruoti Europos įmones.
Visgi, ekonomistas šiuo metu įžvelgia pozityvių ženklų: „ekonomika atsigavo sumažėjus energetikos kainoms. Infliacija sumažėjo ir atsigavo perkamoji galia. Euro zonos ekonomika ima po truputį stiebtis. Pirmas šių metų ketvirtis tikrai nustebino gerąja prasme. Aišku, tas augimas minimalus, bet jis buvo.“
Be to, pašnekovas pabrėžė, kad didelį JAV ekonomikos pranašumą lėmė ne tik naujųjų technologijų pritaikymas ar darbo našumo didėjimas, bet ir milžiniški valstybės įlieti pinigai į ekonomiką. Tą patį daro ir Kinija. Šios valstybės investuoja į dirbtinį intelektą, žaliąją transformaciją, infrastruktūrą. T. Povilauskas pabrėžė, kad Europa irgi investuoja į šias sritis, tačiau tai daro daug lėčiau ir kartu laikosi didesnės fiskalinės drausmės, todėl jos skola yra gerokai mažesnė nei minėtų valstybių.
Vis dėlto, kalbėdamas apie Europos pramonę, ekonomistas teigė, kad ES negali lygiuotis su Kinija ir JAV. „Mes esame vartotojai, o Kinija ir JAV – gamintojai. Liūdna, bet čia varžosi JAV ir Kinija. Čia yra dvi supergalios ir jos viena į kitą žiūri, o Europa yra labiau šone. Kažkada ES buvo didžiausias pasaulyje eksportuotoja, o dabar didžiausia pasaulio eksportuotoja yra Kinija. Kinai labai daug investavo į savo gamybos pajėgumus ir dabar jie turi rezultatą“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo teigimu, mažesni gamybiniai pajėgumai apriboja ir ES politikos opcijas prekybiniuose santykiuose su Kinija. Pasak T. Povilausko, Europa negali būti idealistė pasaulyje, kuriame vis mažiau remiamasi laisvos prekybos principais. Vis dėlto, senojo žemyno ekonomika yra priklausoma nuo importo iš Kinijos, todėl negali smarkiai pakelti tarifų kiniškoms prekėms, kaip kad tai neseniai padarė JAV. SEB ekonomistas pabrėžė, kad pakelti tarifai tiesiog reikštų padidėjusią kainą galutiniam vartotojui ir lėtesnį Europos perėjimą prie žaliosios energetikos.
Tiesa, T. Povilauskas, nesiūlo nurašyti Europos ekonomikos. Ekonomistas prognozavo, jog artimiausiais metais ES ekonomika galėtų augti netgi sparčiau nei JAV. Pastaroji, kaip teigia ekonomistas, smarkiai viršijo lūkesčius, o Kinijos galimybės tokiu pačiu tempu skatinti ekonomiką didinant valstybės skolą irgi yra ribotos.
Pasak pašnekovo, Briuselyje palaipsniui atsiranda suvokimas, kad reikia sparčiau investuoti į vietinius gamintojus ir ne taip griežtai laikytis fiskalinės drausmės, nes dabartinis skolos lygis yra daug mažesnis nei JAV ar Kinijos. T. Povilauskas akcentavo, kad tai reikėtų daryti kuo skubiau, nes nemaža dalis įmonių gali neišgyventi. Dėl žaliojo kurso reguliavimų ES produkcija yra brangesnė nei Azijoje ar Pietų Amerikoje, todėl Europos įmonėms sunku konkuruoti pasaulinėje rinkoje.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ES valstybės nesugeba pasinaudoti jau dabar prieinamomis lėšomis iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano. Pasak ekonomisto, vis dar yra 200 mlrd. eurų nepanaudotų pinigų, o tai sudaro ketvirtadalį visos skirtos sumos. Šiuos pinigus įvairiems projektams valstybės narės turi išnaudoti per ateinančius trejus metus. T. Povilausko manymu, visų šių pinigų ES nespės įdarbinti. Nebent labai skubės, tačiau dėl to nukentėtų investicinių sprendimų kokybė.
Taip reikalingas didesnes investicijas galėtų paskatinti ir didesnė kapitalo rinkų integracija. Kaip teigė ekonomistas, apie kapitalo rinkų sąjunga kalbama jau 10 metų, tačiau rimtesnių politinių sprendimų šia linkme nebuvo imtasi. Pasak T. Povilausko, bendra kapitalų rinka prisidėtų prie didesnio ir greitesnio investavimo visoje Europoje, nes dabar esantys skirtingi įstatymai smarkiai apsunkina investavimo galimybes ir sulėtina procesus. „Kiekvienoje šalyje yra skirtingi bankroto, būsto paskolų įstatymai. Gauti finansavimą iš kitos šalies banko yra pakankamai sudėtinga, Tai yra politinio apsisprendimo klausimas, kiek šalys nori atsisakyt savo įtakos. Kiekvienos šalies valdžia nori turėti įtakos savo bankams ir kažkiek juos pakreipti sau norima vaga“, – teigė ekonomistas.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės