Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Klausykitės

Atsisiųsti

Ar Europos Sąjungai pavyks susitarti dėl bendros migracijos politikos?

2023-10-02, Pirmadienis 07:07

Lukas Oželis

Briuselyje praėjusią savaitę susitiko Europos Sąjungos šalių vidaus reikalų ministrai, kurie pagaliau siekė susitarti dėl bendros ES migracijos politikos. Įstatymų paketas Europos Komisijos buvo pasiūlytas dar 2020 m., tačiau šalys narės iki dabar nesugebėjo rasti kompromiso, tenkinančio visas puses. O laikas spaudžia – viliamasi, jog migracijos politikos reformą pavyks priimti dar iki Europos Parlamento rinkimų, kurie vyks kitų metų birželio mėnesį.

Daugiausia diskusijų ir nesutarimų sukėlė įstatymuose numatytas krizinės situacijos reglamentas, kuris leistų ES valstybėms laikinai netaikyti įprastų procedūrų ir geriau tvarkytis su migracijos sukeltomis krizėmis. Būtent šį reformos aspektą aptarėme su Lietuvos vidaus reikalų viceministru Arnoldu Abramavičiumi. Jo teigimu, migracijos reforma rodytų progresą šioje srityje.

„Neabejotinai tai būtų žingsnis į priekį, nes ir EK parengtas krizių reglamentas, ir instrumentalizavimo reglamentas atliepia tą situaciją, kuri buvo susidariusi 2021 m. ties Baltarusijos siena. Nelegali migracija vyksta ir dabar. Tik galbūt mes Lietuvoje tą mažiau jaučiame“, – sakė viceministras.

Jo teigimu, žvelgiant iš Lietuvos interesų perspektyvos, svarbiausias yra intrumentalizuotos migracijos apibrėžimas: „tai, be abejo, Lietuvos suinteresuotumas, kad krizių reglamente atsispindėtų visos nuostatos, susietos su instrumentalizavimu (kartais tai vadinama hibridinėmis atakomis), kurį vykdo priešiškos kaimyninės valstybės, tokios kaip Baltarusija. Tai, be abejo, būtų žingsnis į priekį“.

Kalbėdamas apie krizinės situacijos nustatymą, A. Abramavičius akcentavo kokybinį, o ne kiekybinį kriterijų.

„Reikia įvertinti, kad atsispindėtų kokybinis apibrėžimas. Kas tai yra instrumentalizavimas? Tai yra priešiškų režimų tikslinis veiksmas, nukreiptas destabilizuoti padėtį ES šalyje narėje ir taip pat visoje bendrijoje. Be abejo, kiekybinės išraiškos yra Viduržemio jūros valstybėse. Balkanų šalyse yra gerokai didesni migracijos skaičiai: jei mums 4 tūkst. migrantų jau buvo didžiulė problema, tai Lampedūzos saloje toks skaičius būtų atokvėpis“, – kalbėjo A. Abromavičius.

Viceministras taip pat papasakojo, kaip keistųsi procedūros, priėmus migracijos reformą.

„Tai leistų mums taikyti tam tikras išlygas Europos prieglobsčio politikoje. Tai tokiu atveju apgyvendinimo sąlygų standartas gali būti šiek tiek kitoks. Taip pat – ilgesnės procedūros, dėl kurių neteisėti migrantai gali būti ilgiau sulaikomi. Jeigu dabar sulaikyti neteisėtą migrantą ir riboti jo teisę judėti galima 28 dienas, tai krizinėje situacijoje šis laikotarpis prasitęstų iki 5 mėnesių. Taigi yra keletas svarbių fragmentų, leidžiančių optimizuoti pačią prieglobsčio procedūrą. Tas būtų svarbu“, – tikino jis.

Paklaustas apie nevyriausybinių organizacijų kritiką dėl žmogaus teisių pažeidimų, A. Abramavičius išskyrė žmones, bėgančius nuo Baltarusijos režimo, ir nelegalius migrantus.

„Mes pilnai vykdome visus įsipareigojimus žmogaus teisėms. Bėgantiesiems nuo režimo Baltarusijoje mes suteikiame visas įmanomas humanitarines priemones ir prieglobstį. Tokiu atveju, kai režimas specialiai kviečia žmones, gyvenančius už tūkstančio kilometrų, skristi lėktuvu, duoda pinigų už žmonių kontrabandą – tai jokiu būdu jau nėra natūralus migracijos procesas. Veikiau – tai organizuotas veiksmas“, – Žinių radijui sakė A. Abramavičius.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Prenumeruoti

Sekti laidą