Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Klausykitės

Atsisiųsti

Ekologiškas ženklinimas – tik išties ekologiškiems produktams

2023-09-25, Pirmadienis 07:07

Lukas Oželis

Europos Parlamentas ir Europos Taryba preliminariai susitarė dėl naujų taisyklių, kuriomis siekiama uždrausti klaidinančią reklamą ir suteikti vartotojams daugiau informacijos apie produktus. Susitarimu atnaujinamas galiojantis Europos Sąjungos draudžiamos komercinės veiklos sąrašas ir į jį įtraukiami keli probleminiai rinkodaros įpročiai, susiję su vadinamuoju žaliuoju smegenų plovimu, kai įmonė skelbia esą jų produktai yra draugiški aplinkai, bet iš tiesų su aplinkosauga nieko bendro neturi. Tokiu būdu įmonės siekia apie save suformuoti gerą įspūdį ir padidinti pelną, nes pirmenybę ekologiškiems produktams teikiančių vartotojų daugėja. Naujųjų taisyklių tikslas – apsaugoti vartotojus nuo klaidinančios praktikos ir padėti jiems geriau pasirinkti pirkinius.

Europos Komisija, ištyrusi 150 aplinkosauginių teiginių, atrado, jog daugiau nei pusė iš jų pateikia neaiškią ar klaidinančią informaciją ir net 40 procentų teiginių nesiremia jokiais įrodymais, jog produktas iš tiesų ekologiškas. Tad pagal susitarimą bus draudžiama naudoti tokius aplinkosauginius apibūdinimus, kaip „ekologiškas“, „draugiškas aplinkai“, „neutralus aplinkai“, neturint įrodymų apie aplinkosauginį veiksmingumą. Taip pat bus uždrausti tvarumo ženklai, kurie nėra pagrįsti patvirtintomis sertifikavimo sistemomis arba nustatyti valdžios institucijų.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorės Godos Aleksaitės teigimu, Lietuvoje yra madinga naudoti nepagrįstus aplinkosauginius teiginius apie produktus. „2020 m. atlikome pirmąjį žaliųjų teiginių monitoringą. Atrinkta beveik 100 žaliųjų teiginių, tokių kaip, „mūsų ekologiški gaminiai“, „neturi cheminių priedų“, „tinkami naudoti tvariai“. Sakyčiau, kad klaidinančių teiginių buvo nemažai. Tai yra madinga daryti“, – pasakojo G. Aleksaitė.

Ji teigia, jog įrankių bausti už klaidinančią informaciją yra, tačiau dėl praktikos stokos apsiribojama rekomendacijomis. „Verslą galima bausti vadovaujantis bendruoju draudimu klaidinti vartotojus. Tik mes nebaudžiame, o kol kas tik rekomenduojame, nes patirties ir praktikos visoje Europoje nėra daug. Dabar rengiama direktyva dėl žaliųjų teiginių suteiktų daugiau tikslumo ir aiškumo“, – pabrėžė G. Aleksaitė.

Paklausta, kiek Lietuvos gyventojų pirmenybę teikia ekologiškiems produktams, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė atsakė, jog didžioji dalis lietuvių renkasi pagal kainą. Jos manymu, tai lemia ekonominė situacija bei mažas vartotojų sąmoningumas. „Neseniai buvo atliktas tyrimas, kuris rodo, kad mūsų vartotojas neteikia pirmenybės ekologiškam produktui. Mūsų vartotojui svarbiausia yra kaina. Tik labai mažai vartotojų renkasi tvarų, bet brangesnį produktą. Tokia ekonominė situacija, deja, neleidžia žmogui įsisąmoninti, kad tvarus produktas gali brangiau kainuoti šiandien, bet jis sumažina klimato kaitos poveikį. Be to, tvarus produktas, tikėtina, tarnaus ne vieną sezoną, ne vienerius metus, jeigu kalbėsime apie elementarią kasdieninę buitinę prekę. Tad sąmoningumo ugdymo, manau, labai reikia“, – akcentavo G. Aleksaitė.

Tuo tarpu direktyvos kritikai pabrėžia, jog griežtas reguliavimas gali sukelti atvirkštinį efektą. Esą įmonės gali sąmoningai neskelbti informacijos apie savo aplinkosauginius sprendimus, nes norės išvengti kontrolės arba bijos teisinio atsako, jei netyčia pateiks klaidingų teiginių.

Susitarime taip pat atsižvelgiama į produktų ilgaamžiškumą. Jei susitarimas taps įstatymų, bus uždrausti teiginiai apie produkto ilgaamžiškumą, jei jie nebus įrodyti. Bus draudžiama reklamuoti prekę, kuri turi savybę, ribojančią jos naudojimo trukmę. Taip pat bus geriau matoma informacija apie garantijas, nes daugelis vartotojų nežino, jog ES-oje visoms prekėms taikoma bent dviejų metų garantija. Europarlamentarės Biljanos Borzanos teigimu, šie sprendimai leis lengviau įsigyti patvaresnius produktus.

Kad laikinasis susitarimas taptų įstatymu, jam dar turės pritarti Europos Parlamentas ir Taryba. Tikimasi, kad EP nariai balsuos lapkričio mėn. Įsigaliojus direktyvai, valstybės narės turės per 24 mėnesius įtraukti naująsias taisykles į savo teisę.

Nuotrauka: Andrius Ufartas/BNS

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Prenumeruoti

Sekti laidą