EP siūlo ambicingus taršos reikalavimus autobusams ir sunkvežimiams
Europos Parlamentas pritarė anglies dioksido taršos reikalavimų naujiems autobusams ir sunkvežimiams griežtinimui. Naujomis taisyklėmis EP nariai siūlo sunkiasvorių transporto priemonių taršą 2030–2034 m. laikotarpiu vidutiniškai sumažinti 45 proc., 2035-2039 m. – 65 proc., o nuo 2040 m. – 90 proc.
Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidiumo pirmininko pavaduotojas Mindaugas Grigelis pastebėjo, jog autobusams, kurie keliauja tarp miestų, reikalavimai švelnesni nei viešajam transportui. M. Grigelio nuomone, tai – pagrįstas sprendimas, nes būtent miestuose yra didžiausia tarša. Tačiau sumažinti tarpmiestinių autobusų taršą bus sudėtinga dėl infrastruktūros ir šių transporto priemonių gamybos.
„Elektrinių autobusų, skirtų tolimajam susisiekimui, nėra daug. Taigi turės atsirasti infrastruktūra, kad būtų galima juos įkrauti. Vandeniliu varomi autobusai kol kas yra labai brangūs ir vandenilio gamyba kol kas nėra išvystyta tiek, kad būtų galima konkuruot su elektriniais autobusais. Čia kiekviena valstybė priims atskirus sprendimus, koks kelias joms racionaliausias. Manau, kad impulsas geras, tik sunkiai įgyvendinamas“, – kalbėjo M. Grigelis.
Europarlamentarai taip pat pritarė siūlymui nustatyti, kad nuo 2030 m. nauji miestų autobusai negalėtų išmesti jokių anglies dioksido dujų. Išimtis iki 2035 m. būtų taikoma tik biometanu varomiems naujiems miesto autobusams. Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja susisiekimo ir ekonomikos klausimais Dovilė Sujetaitė atkreipė dėmesį, jog šioje srityje Lietuva yra vienu žingsniu priekyje, palyginti su kitomis ES šalimis. Šiuo metu Lietuvos viešasis transportas naudoja tik alternatyvų kurą. Tuo tarpu EP iškeltą tikslą Lietuva nori pasiekti vieneriais metais anksčiau. Tačiau D. Sujetaitė pabrėžia, jog tai pareikalaus daug investicijų.
„Žiūrėdami iš savivaldybių perspektyvos matome, kad šis tikslas yra kol kas per ambicingas. Mes nematome, kad nacionalinės priemonės būtų pakankamos ir kad mes šitą reikalavimą nuo 2029 m., t. y. kad keleivinis viešas transportas būtų varomas tik švariu kuru, galime įgyvendinti. Reikia suprasti, kad tai yra labai brangios investicijos. Reikės atnaujinti parkus ir sukurti reikalingą infrastruktūrą, kur bus galima įkrauti autobusus. Tai – didelis iššūkis. Nors mes, pavyzdžiui, turime ir kuo pasidžiaugti: Lietuvoje yra Druskininkų savivaldybė, kurioje visas viešasis transportas yra ekologiškas“, – teigė D. Sujetaitė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjos teigimu, dabartinė valstybės parama savivaldybėms viešojo transporto sričiai šiuo metu yra per maža, jeigu norima iki 2029 m. pasiekti ambicingus tikslus. Šiuo metu pagrindinė finansinė parama savivaldybes pasiekia iš ES fondų, tačiau neretai iškyla problemų su šių pinigų įsisavinimu. D. Sujetaitė pripažįsta, kad jei viešasis transportas nebus atnaujinamas greičiau, iškelti tikslai nebus pasiekti: „jeigu autobusas neatitinka reikalavimų, jis tiesiog neišvažiuoja į gatves. Taigi mažėja viešojo transporto prieinamumas.“
ES taisyklių pataisoms pritarė 445 EP nariai, 152 buvo prieš, dar 30 – susilaikė. Parlamentas dabar yra pasiruošęs pradėti derybas su ES Taryba dėl galutinio taisyklių projekto suderinimo.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės