Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Pusė į ES importuoto medaus – falsifikatas

2023-11-20, Pirmadienis 07:07

Lukas Oželis

Medaus poreikis Europoje auga, o vietiniai medaus gamintojai patenkina tik 60 proc. paklausos, todėl likęs medus yra importuojamas iš kitų šalių, daugiausia – Kinijos. Tačiau Europos Komisijos atliktas tyrimas atskleidė, jog net pusė importuojamo medaus, tikėtina, yra falsifikatas.

Toks klastojimo mastas nenustebino bitininko Tautvydo Vaičiūno. „Bitininkų bendruomenė tiek Lietuvoje, tiek Europoje ilgą laiką kėlė šį klausimą, nes matė ženklų, kad medaus falsifikavimo kiekiai tikrai yra didžiuliai. Pirmiausia tai reikėjo patvirtinti ir tuomet imtis veiksmų, o nustatyti skaičiai atitiko bitininkų įsivaizdavimą“, – Žinių radijo laidai „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ teigė bitininkas.

Pasak jo, klastojimo mastą atskleidžia žemos medaus kainos, nes dabartinis eksporto ir importo santykis kaip tik turėtų lemti aukštas kainas. „Realybė pastaruosius 10-15 metų tikrai yra kitokia. Europoje ir Lietuvoje kainos yra pakankamai žemos. Ir netgi šiuo metu jos yra žemesnės nei pasaulinės kainos. Taigi, labai lengva suprasti, jog tas pigus medus neatsirado iš kažkur, o tai tiesiog yra falsifikatas“, – akivaizdžius medaus klastojimo ženklus įvardijo T. Vaičiūnas.

Jis atkreipė dėmesį, jog medus yra tarp trijų labiausiai falsifikuojamų maisto produktų pasaulyje. Ši problema, bitininko manymu, nesulaukia pakankamai politikų dėmesio. Paklaustas, kaip Europos Sąjunga galėtų sumažinti medaus falsifikavimo mastą, bitininkas pripažino, jog nustatyti suklastotą medų yra sudėtinga, tačiau paminėjo pozityvų Estijos atvejį.

„Medaus falsifikacijos nustatymas yra pakankamai sudėtingas. To Lietuvoje negalima padaryti, bet Europoje yra keletas laboratorijų, kuriose galima tai sėkmingai nustatyti. Esu dalyvavęs pokalbiuose, kuriuose buvo siūloma imtis priemonių ir tai tirti, bet labai didelio noro spręsti šitą problemą nebuvo. O pagrindinis sprendimo būdas yra didesnė kontrolė, t. y. atvykstančio medaus ištyrimas ir nustatymas, ar jis yra falsifikuotas. Yra atskirų ES valstybių, kurios šiuo keliu jau žengia. Pavyzdžiui, Estija, kuri jau keletą metų labai sėkmingai centralizuotai tiria rinkoje esantį medų. Po kelerių metų jie pamatė ženklų pokytį, nes importuotojai labai greitai susigaudo, kada viena ar kita medaus partija užstringa arba kad ją reikia sunaikinti. Tuomet jie įvertina kaštus, kad tai yra labai brangu, todėl falsifikuoto medaus importas ir sumažėja. Bet visoje ES šios kontrolės nėra, tad falsifikuotas medus tiesiog plaukia į šalis“, – teigė T. Vaičiūnas.

Panašu, jog ES pagaliau sieks užkirsti kelią tokiam plačiam medaus klastojimui – siūlomi du pakeitimai. Etiketėje turės būti nurodyta konkreti medaus kilmės šalis, o ne tik tai, ar medus yra iš ES, ar ne. Taip pat gamintojai turės nurodyti keturias šalis, iš kurių gaunama didžiausia ingredientų dalis.

Bitininkas T. Vaičiūnas šiuos pakeitimus vertina pozityviai, tačiau pabrėžia, jog iš esmės tai problemos neišspręs. Pasak jo, tam reikalinga didesnė kontrolė: „Buvo susidariusi labai keista situacija. Jeigu yra parduodamas medus iš vienos šalies, tai visada turi būti įvardinta, jog tai medus, pavyzdžiui, iš Lietuvos. Tačiau jeigu tai mišinys, pavyzdžiui, medus iš dviejų šalių, buvo nuspręsta gerokai sumažinti informacijos kiekį vartotojui. Ir jeigu tai yra 99 proc. kiniško medaus ir 1 proc. lietuviško medaus, jis yra pavadinamas Europos Sąjungos ir ne Europos Sąjungos medaus mišiniu. Taigi ta korekcija iš tikrųjų yra labai gera, bet be didesnės kontrolės tai neišspręs problemos. Viena vertus, prie šių pakeitimų bus prisitaikyta. Kita vertus, net jeigu nebus pilna apimtimi prisitaikyta, tai galbūt 5–10 proc. pakoreguos medaus rinką, bet realių pokyčių neatneš.“

Bitininkystės eksperto teigimu, dabartinės rinkos sąlygos yra nesąžiningos, o dėl to Lietuvos bitininkai praranda daug pajamų. „Kuomet dar įtraukiame falsifikavimą, tai gaunasi, kad lietuviškas medus turi konkuruoti su įvežtiniais sirupais, kurie tiesiog gaminami fabrikuose“, – į nepalankias sąlygas Lietuvos bitininkams dėmesį atkreipė T. Vaičiūnas.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Prenumeruoti

Sekti laidą